 | |
|
Gal kažkas galvoja,
kad staliukai yra paprastas ir nesvarbus baldas, tačiau tai – tikra netiesa.
Savaitgalį su vaikais turėjome puikius kūrybinius užsiėmimus, per kuriuos seni,
neįdomūs, nuobodūs staliukai buvo tarsi prikelti antram gyvenimui. Mes juos
atgaivinome, dekoravome, išgražinome.
Lipdukai
Vienas iš
paprastesnių būdų, kuriuo galėjo būti atnaujinami staliukai, ir kurį siūliau
patiems jauniausiems savo mokomiems vaikams – lipdukai. Visi maži vaikai ir
taip gana greitai ima norėti imti į rankas lipdukus ir kažkur juos priklijuoti.
Kažkas magiško tame veiksme yra, jog beveik visiems mažyliams žaisti su
lipdukais labai patinka. Tad šį kartą ėmiau jau šiek tiek paaugusius,
ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikus, ir kaip tik jiems buvo pasiūlyta su
lipdukais dekoruoti. Tai buvo daryti lengva, nes staliukai tiko, kokie yra, jų
nereikėjo kažkaip specialiai paruošti. Tačiau sutarėme, kad apklijuoti reikia
taip, kad nieko nesimatytų. Dėl to, žinoma, reikėjo nupirkti tikrai labai daug
lipdukų. Vienas nuostabus rezultatas, kuris galbūt gali būti išvis kaip pats
gražiausias – tai smulkiomis gėlytėmis išklijuotas staliukas, kurio pavydėjo
visi kiti. Žinoma, buvo čia ir visokių kitokių bandymų, staliukai zurnaliniai
puošėsi iš laukų gėlėmis, ir žuvytėmis, ir blizgučiais, ir žvaigždutėmis, ir barbėmis,
ir netgi automobiliais (pastarasis gavosi – stalelis į berniuko kambarį).
Nagų lakas
Be abejo, norėjosi,
kad mūsų puošiami stalai, staliukai galėtų būti ne tik tokie puikūs apklijuoti,
bet ir apdažyti. Juk iš tiesų kaip tik perdažymas ir būtų ta standartinė
procedūra, su kuria gali būti atnaujinami įvairūs baldai. Tačiau esame paprasta
įstaiga, neturime tokių galimybių ir tokių lėšų nupirkti daug visokių brangių
gerų dažų. Taigi, ką mes darėme, tai tiesiog surinkome iš visur (prieš tai
padarėme akciją) daug senų nagų lakų, ir jie buvo naudojami dažymui. Iš tiesų,
procesas man net šiek tiek priminė velykinių kiaušinių marginimą, kai
kiaušiniai yra staliukai svetainei, o lakas taškosi dar didesniais kiekiais.
Aišku, neišvengėme čia ir aukų – aptepliotų pirštų, sugadintų drabužių ir netgi
lako karo, kuris kilo dar dviejų dažnai į agresyvumą linkusių mergaičių.
Tačiau, atmetus žalą, rezultatas ir vėl mus pribloškė. Buvo labai daug įdomių
rezultatų. Žinoma, kadangi neturėjome grynai vienos spalvos didelio kiekio, tai
jie visi išėjo margi. Suskirstėme lakus pagal atspalvius, ir visi naudojo po
truputį įvairiausius lakus mažiems staliukams pagražinti. Stikliniai staliukai
laku pasidengdavo gražiausiai, tačiau tada jie prarasdavo savo skaidrumo
funkciją ir tapdavo nebesvarbu, ar jie iš stiklo, ar iš kažko kito.
Dekupažas
Dabar jau iš mados
išeinantis dekupažas pas mus buvo labai mėgiamas. Keli staliukai kavai buvo
padabinti kaip tik būtent tokiu būdu. Čia jau ėmiau vyresnes mergaites, kurios
kažką panašaus buvo ir anksčiau dariusios, kurios jau mokėjo pasidaryti sau
tokius senovinius auskarus ir kt. dalykus. Taigi, smagu žinoti, kad kone
kiekvienas čia sau rado, ką gražaus pasidaryti. Buvo iš viso padaryti net
keturi dekupažu atnaujinti zurnaliniai staliukai. Kaunas tikriausiai juos dar
išvys per mūsų parodą, kurią norime surengti rudens šventės metu, joje
pristatyti vaikučių darbus (ne tik stalelius).
Apskritai, aš
matau, kad tai daro labai teigiamą poveikį, tie įvairūs darbeliai. Atrodo, kad
kaip tik tada vaikai pamato, jog ir jie gali kažką pasigaminti. Jie tarsi
įvertina savo jėgas, supranta, kad gali sukurti kažką. Juk tarpt tokių vaikų
jau nuo mažų dienų populiaru griauti, todėl kūryba suteikia harmoniją.
